- bliurbti
- 1 bliur̃bti, -ia, -ė intr. 1. niekus šnekėti, zaunyti, plepėti: Nieko gero nepasako, tik bliur̃bti moka Rs. Eik namo, ką čia dabar per visą dieną bliurbì Vdžg. 2. murmėti, bambėti, bartis: Už tokį mažmožį nereikia bliurbti Jrb. Ko tu vis bliurbì ant manęs, ką aš padariau? Skr. 3. žr. bliurbėti 2: Siuvėjai savo tarpe bliurbia žydiškai Mc. 4. menk. verkti, rėkti: Ir bliur̃ba kaip mažas vaikas! Vkš. Jam nėra galo – bliur̃bia ir bliur̃bia! Klov. 5. terlioti: Bliurbì ir bliurbì čia prie viedro be jokio nustojimo Klvr. \ bliurbti; išbliurbti; pribliurbti
Dictionary of the Lithuanian Language.